Ezra and Nehemiah

Pirmaisiais Persijos karaliaus metais Kiras Didysis išleido rašytinį įsaką Izraelio tremtiniams, gyvenantiems jo valdose:

“Dangaus Dievas man suteikė visų žemės karalysčių valdžią ir paskyrė mane Jam statyti šventyklą Jeruzalėje. Kiekvienas Jo tauta gali vykti į Jeruzalę Judėjoje statyti Viešpaties, Izraelio Dievo, šventyklos. Bet kur, kur dabar gyvena išgyvenusieji, Persijos žmonės turi aprūpinti juos sidabru, auksu, prekėmis, gyvuliais ir aukomis Jeruzalės Dievo šventyklai.” – Ezra 1:2-4 (parafrazuota).

Praėjus dešimtmečiams, dvidešimtaisiais Artakserkso valdymo metais, karalius pastebėjo liūdesį savo vyno pilstytojo, Nehemijo, veide. Kai paklausė, kodėl jis atrodo toks liūdnas, Nehemijas atsakė:

“Tegyvuoja karalius amžinai! Kodėl turėčiau nesiilguoti, kai mano protėvių miestas guli griuvėsiuose, o jo vartai sudeginti ugnimi? Jei tai patinka karaliui ir jei radau malonę tavo akyse, leisk man vykti į Judėją, į miestą, kur palaidoti mano protėviai, kad galėčiau jį atstatyti.” – Nehemija 2:3-5 (parafrazuota).

Žaidimo “Ezra ir Nehemija” tikslas yra surinkti kuo daugiau pergalės taškų (PT) iki žaidimo pabaigos. Taškai daugiausia gaunami statant šventyklą, atstatant miesto sienas ir vartus bei mokant Torą sugrįžusiems tremtiniams. Žaidėjai taip pat gali siekti plėtoti savo žemę, keliauti į gyvenvietes už miesto sienų ar kurti aukuro ugnį, kad ji degtų dieną ir naktį. Pranašai Haggajus ir Zacharijas darys viską, kad žmonės sutelktų dėmesį į tai, kas svarbiausia.

Per tris savaites (etapus) žaidėjai naudos savo kortų rinkinį, darbuotojus ir išteklius, kad atliktų savo dalį atkuriant didįjį Jeruzalės miestą. Po šešių darbo dienų ateis Sabato poilsio diena, kai reikės maisto, ir bus apžvelgti savaitės darbai. Žaidimas baigiasi po trečiojo Sabato pabaigos.